学会活動
北カサブランカ・アカデミーは、杉原財団の「いのちのための外交官」の分科会であり、オープンで形式ばらず、知的好奇心を刺激することを目指しています。第二次世界大戦の難民とその救出者、非公開の外交活動と国家間関係、そしてホロコーストについて、最先端の研究課題を提起することを目的としています。
こうした活動の一環として、財団は国際科学会議、公開講演会、討論会を開催しています。
学会活動は、論文集の出版や、科学的で有益な文献の出版の基礎となっています。
Paskaitų ciklu koncentruojamasi į 1939 - 1940 m. Lietuvos istorijos laikotarpį, kuomet vasario 16-osios Lietuva išgyveno paskutines savo laisvės akimirkas. Tačiau dramatiška jos baigtis ypatingai gerai išryškino kokiomis vertybėmis ši valstybė vadovavosi ir jas gynė: pagarba žmogaus laisvei ir orumui, parama esančiam bėdoje, žmogaus teisių užtikrinimas ir pagalbos teikimas.
Visuotinai yra žinoma, jog Japonijos konsulas Čiunė Sugihara sykiu su Nyderlandų konsulu Janu Zwartendijku Kaune 1940 m. vasarą išduodami kelionei reikalingus dokumentus išgelbėjo kelis tūkstančius žmonių gyvybių.
Tačiau iki šiol nėra nuodugniau išanalizuota Lietuvos kaip valstybės situacija ir pozicija, o juk karo pabėgėliams šalis teikė būsto, maitinimo, aprangos ir pan. paramą, stengėsi užtikrinti įmanomai geresnes gyvenimo sąlygas.
Lietuvos politikai ir diplomatai buvo aktyvūs šiuose procesuose stengdamiesi juos teigiamai įtakoti, pvz. Lietuvos konsulatų veikla Vilniuje ir Klaipėdoje, ambasadų veiksmai pirmiausiai Berlyne, Londone ir Maskvoje. Toks dar neatskleistas kontekstas paskaitų ciklo metu atskleis iš tiesų buvusį ir kiek kitaip vasario 16-osios Respublikos pabaigą interpretuoti leidžiantį pasakojimą.