Mokslinė veikla
Šiaurės Kasablankos Akademija - atvira, oficialiai neįforminta, intelektualiai provokuojanti Sugiharos fondo “Diplomatai už gyvybę” veiklos atšaka. Jos tikslas kelti naujausius mokslinius tyrinėjimo klausimus apie Antrojo pasaulinio karo pabėgėlius, jų gelbėtojus, neatskleistas diplomatines veiklas ir tarpvalstybinius santykius, Holokaustą.
Vykdant šias veiklas fondas organizuoja tarptautines mokslines konferencijas, viešas paskaitas ir diskusijas.
Mokslinių konferencijų pagrindu leidžiami straipsnių rinkiniai, prisidedama prie mokslinės, pažintinės literatūros leidybos.
Ypatingas dėmesys skiriamas darbui su jaunimu, mokytojais, visuomenės švietimui. Dalis organizuotų renginių yra pasiekiami video įrašų formatu taip palengvinant susipažinimą su naujausiais moksliniai tyrimais.
Paskaitų ciklu koncentruojamasi į 1939 - 1940 m. Lietuvos istorijos laikotarpį, kuomet vasario 16-osios Lietuva išgyveno paskutines savo laisvės akimirkas. Tačiau dramatiška jos baigtis ypatingai gerai išryškino kokiomis vertybėmis ši valstybė vadovavosi ir jas gynė: pagarba žmogaus laisvei ir orumui, parama esančiam bėdoje, žmogaus teisių užtikrinimas ir pagalbos teikimas.
Visuotinai yra žinoma, jog Japonijos konsulas Čiunė Sugihara sykiu su Nyderlandų konsulu Janu Zwartendijku Kaune 1940 m. vasarą išduodami kelionei reikalingus dokumentus išgelbėjo kelis tūkstančius žmonių gyvybių.
Tačiau iki šiol nėra nuodugniau išanalizuota Lietuvos kaip valstybės situacija ir pozicija, o juk karo pabėgėliams šalis teikė būsto, maitinimo, aprangos ir pan. paramą, stengėsi užtikrinti įmanomai geresnes gyvenimo sąlygas.
Lietuvos politikai ir diplomatai buvo aktyvūs šiuose procesuose stengdamiesi juos teigiamai įtakoti, pvz. Lietuvos konsulatų veikla Vilniuje ir Klaipėdoje, ambasadų veiksmai pirmiausiai Berlyne, Londone ir Maskvoje. Toks dar neatskleistas kontekstas paskaitų ciklo metu atskleis iš tiesų buvusį ir kiek kitaip vasario 16-osios Respublikos pabaigą interpretuoti leidžiantį pasakojimą.