Janas Zwartendijkas ( oland. Jan Zwartendijk) [1896/07/29 – 1976/09/14], Olandijos verslininkas, 1940 birželio – rugpjūčio mėnesiais Nyderlandų karalystės garbės konsulas Lietuvoje, vedęs, žmona Erna, turėjo dukterį ir du sūnus. Antrasis sūnus Robertas gimė Kaune 1939 m. rugsėjo mėnesį.

1938 – 1940 m. „Lietuva Philips“ direktorius Kaune. 1940 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais eidamas Nyderlandų garbės konsulo pareigas Kaune, Lietuvoje šeimininkaujant sovietų okupantams, išdavinėjo galutinio kelionės tikslo – Nyderlandų karalystės kolonijų – Kiurasao, Surinamo ir kitų Karibų jūros kolonijų vizas. 1940 m. rugsėjį su šeima grįždamas į nacių okupuotą Olandiją sunaikino visus su vizų išdavimu susijusius dokumentus. Pagal išlikusias vizas galima atsekti, kad jų išduota ne mažiau kaip 2345.

Nesutartas bendradarbiavimas su Japonijos vicekonsulu Kaune Čijune Sugihara leido išgelbėti kelis tūkstančius Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių (galutinio kelionės tikslo viza – Nyderlandų kolonijos Karibų jūros baseine + tranzitinė Japonijos viza).

Iki pat savo mirties J. Zwartendijkas nesužinojo ar nors vienas jo išduotos vizos savininkas išgyveno. Laiškas, informuojantis, kad virš 2000 vizų savininkų išsigelbėjo, J. Zwartendijko namiškius pasiekė dvi dienos po jo laidotuvių. Pabėgėlių tarpe Lietuvoje sklandė Pono Philips radijo įvardijimas, J. Zwartedijkas vadintas ir Kiurasao angelu.

1997 m. po mirties J. Zwartendijkui Yad Vashem suteikė Pasaulio Tautų Teisuolio titulą, skiriamą už žydų gelbėjimą nuo Holokausto.

Nuotraukoje Nyderlandų garbės konsulas Kaune Janas Zwartendijkas su dukra Edita Kaune, 1940 m.

Mano tėvas numeravo išduotas vizas, tačiau jo sudarytas sąrašas buvo sudegintas kartu su visomis kitomis konsulinėmis bylomis. Ambasadorius de Dekeris (Rygoje) įsakė tai padaryti visiems Nyderlandų konsulatams prieš jam pačiam 1940 m. rugpjūčio 16 d. išvykstant į Stokholmą; jis įtarė, kad sovietai knaisiosis po tas bylas, jei jos bus siunčiamos paštu į Stokholmą. Vienas iš svarbiausių mano paties prisiminimų apie tas rugpjūčio dienas yra tai, kad man buvo leista dalyvauti viską deginant mažoje krosnelėje "Philips" sandėlyje (man buvo 11 metų).

Po kelių dešimtmečių mano tėvas teigė, kad, jo manymu, jis išrašė 1200-1400 vizų ir kad negali prisiminti tikslaus "vizos" teksto. Kaip dabar žinome iš išlikusių vizų, <...>, jis iš tiesų ranka parašė apie 1300 vizų, bet paskui įsigijo antspaudą ir tęsė toliau. (Iš Jano Zwartedijko jaunesniojo interviu, 2009 m. balandžio 7 d.)

Nuotraukoje Janas Zwartendijkas su šeimos pagranduku - Robertu savo nuomojamo buto, name Perkūno alėjoje, fone, 1940 m.